Iš Balsių imam - Balsiams duodam. :)

cool, as apsalus... saunuolis

taip nuostabiai į telefą įsikėliau ir žiūriu pastoviai ;DD

begalo grazuu..

Cia sis kurinelis ne apie balsius, o tiesiog trumpas rasinukas susimastymui :)


321 (trys, du, vienas) – trys šimtai dvidešimt vienas. Tai triženklis skaičius, kuris susideda iš trijų skaitmenų. O prie ko čia tie skaičiai? O prie ko iš viso visos šios gyvenimo raidės? Kodėl būtent šitie žodžiai ir kodėl šie sakiniai? Atsakymo niekada nebuvo ir nebus. Klausk kodėl, klausk dėl ko, už ką, o atsakymo taip ir nesulauksim. Tai kam klausti apskritai kažko jeigu žinome, kad atsakymo nebus, nesužinosim ir viskas liks klausimu kaip ir visas tavo gyvenimas vienas didelis klaustukas, toks, kuris gimsta vos atsiradus gyvybei ir tas kuris pranyksta vos jai išnykus.
1) Aš visada žinosiu, kad nuvilti žmogų yra skaudžiau nei tada kai nuvilia tave.
2) Aš visada žinosiu, kad laukti “nieko” yra skaudžiau nei jau laukti kažko.
3) Aš visada žinosiu, kad verkti ir nežinoti dėl ko verki yra blogiau, nei verkti dėl kažko.
Aš visada žinosiu tai, ko nežino kiti… Ir ar tik man ar ir visiems nuotraukose mes atrodome laimingesni? Ar tik man ar ir visiems nuotraukuose jaučiasi šiluma, namų jaukumas? O gale vistiek juk tas pats klaustukas: mažas, didelis – nesvarbu. Ir kaip norėčiau, kad gyvenime nebūtų atsakymo “nežinau”. Ir kaip norėčiau, kad skaičiai reikštų skaičių, bet yra kitaip…
1) Aš visada žinosiu, kad laimė ateina po biški, palaipsniui, ji susideda po trupinėlį…
2) … o galiausiai vėl išeina ir mess laukiam kol ji sugrįš.
Aš visada žinosiu tai, ko nežino kiti… Šššk vienas, šššk du, šššk trys. Kas per garsai? Labai pažystami. Tai kamuolys skruodžia tinklelį. Ir kaip norėčiau, kad taiklus metimas reikštų tik taiklų metimą, bet yra kitaip. Su kiekvienu pasiektu tikslu juk tu tampi tobulesnis, juk tu tampi įdomesnis, įspudingesnis. Su kiekvienu pasiektu taikliu metimu tu po mažą trupinėli eini į gerąją pusę. Ir kaip norėčiau, kad skaičiai reikštų tik skaičių, bet yra kitaip…
1) Aš visada žinosiu, kad jeigu net meilė ir yra, ji egzistuoja ne visiems. Ją jausti galbūt ir galime, bet mėgautis – niekada.
Ir šį kartą skaičiai reiškia daugiausiai. Šį kartą žodžiai nereiškia nieko, šį kartą sakiniai nereiškia nieko. Atsakymų ką apskritai jie reiškia nebuvo ir nebus, bet ŠĮ kartą aš žinau atsakyma, kad jie nereiškia nieko. Gyvenimas yra paprastas – tereikia išsirinkti kelią ir juo eiti nesigrežiojant atgal, nė akimirkai, nė trupučiui.
Ir šiandien skaičiai yra labai prie ko. Jie turi reikšmę, nes šiandien 7:51 Lietuvos laiku supratau, kad gyvenime žmogus 3/tris kartus patiria didžiausią skausmą, 2/du kartus patiria laimę ir 1/vieną kartą patiria meilę vienai akimirkai. Štai šiandienine prasmė skaičiaus trys šimtai dvidešimt vienas – (trys, du, vienas) 321.

DaftPunk rašo:

Cia sis kurinelis ne apie balsius, o tiesiog trumpas rasinukas susimastymui :)


321 (trys, du, vienas) – trys šimtai dvidešimt vienas. Tai triženklis skaičius, kuris susideda iš trijų skaitmenų. O prie ko čia tie skaičiai? O prie ko iš viso visos šios gyvenimo raidės? Kodėl būtent šitie žodžiai ir kodėl šie sakiniai? Atsakymo niekada nebuvo ir nebus. Klausk kodėl, klausk dėl ko, už ką, o atsakymo taip ir nesulauksim. Tai kam klausti apskritai kažko jeigu žinome, kad atsakymo nebus, nesužinosim ir viskas liks klausimu kaip ir visas tavo gyvenimas vienas didelis klaustukas, toks, kuris gimsta vos atsiradus gyvybei ir tas kuris pranyksta vos jai išnykus.
1) Aš visada žinosiu, kad nuvilti žmogų yra skaudžiau nei tada kai nuvilia tave.
2) Aš visada žinosiu, kad laukti “nieko” yra skaudžiau nei jau laukti kažko.
3) Aš visada žinosiu, kad verkti ir nežinoti dėl ko verki yra blogiau, nei verkti dėl kažko.
Aš visada žinosiu tai, ko nežino kiti… Ir ar tik man ar ir visiems nuotraukose mes atrodome laimingesni? Ar tik man ar ir visiems nuotraukuose jaučiasi šiluma, namų jaukumas? O gale vistiek juk tas pats klaustukas: mažas, didelis – nesvarbu. Ir kaip norėčiau, kad gyvenime nebūtų atsakymo “nežinau”. Ir kaip norėčiau, kad skaičiai reikštų skaičių, bet yra kitaip…
1) Aš visada žinosiu, kad laimė ateina po biški, palaipsniui, ji susideda po trupinėlį…
2) … o galiausiai vėl išeina ir mess laukiam kol ji sugrįš.
Aš visada žinosiu tai, ko nežino kiti… Šššk vienas, šššk du, šššk trys. Kas per garsai? Labai pažystami. Tai kamuolys skruodžia tinklelį. Ir kaip norėčiau, kad taiklus metimas reikštų tik taiklų metimą, bet yra kitaip. Su kiekvienu pasiektu tikslu juk tu tampi tobulesnis, juk tu tampi įdomesnis, įspudingesnis. Su kiekvienu pasiektu taikliu metimu tu po mažą trupinėli eini į gerąją pusę. Ir kaip norėčiau, kad skaičiai reikštų tik skaičių, bet yra kitaip…
1) Aš visada žinosiu, kad jeigu net meilė ir yra, ji egzistuoja ne visiems. Ją jausti galbūt ir galime, bet mėgautis – niekada.
Ir šį kartą skaičiai reiškia daugiausiai. Šį kartą žodžiai nereiškia nieko, šį kartą sakiniai nereiškia nieko. Atsakymų ką apskritai jie reiškia nebuvo ir nebus, bet ŠĮ kartą aš žinau atsakyma, kad jie nereiškia nieko. Gyvenimas yra paprastas – tereikia išsirinkti kelią ir juo eiti nesigrežiojant atgal, nė akimirkai, nė trupučiui.
Ir šiandien skaičiai yra labai prie ko. Jie turi reikšmę, nes šiandien 7:51 Lietuvos laiku supratau, kad gyvenime žmogus 3/tris kartus patiria didžiausią skausmą, 2/du kartus patiria laimę ir 1/vieną kartą patiria meilę vienai akimirkai. Štai šiandienine prasmė skaičiaus trys šimtai dvidešimt vienas – (trys, du, vienas) 321.

Tai bent.

toooks įdomus rašinys. NUOSTABIAI rašai.

O ba

Kaip visada sudominai, privertei susimąstyti ir sužavėjai.
You know it, tu nerealus ;D

Moki kurt ir net labai idomiai tik man irgi video neparsisiuncia tik krauna bet neuzkrauna

Nustebino :))

Grazu....

Tikrai kad grazu, grazus zodziai :)
Klausiaus ir klausiaus

Rimtai nerealu.
Ir video ir rašinys.;D

Gražuu ;}

Ar tik nebus Balsiu hitas.
Jau visa diena skambi ši daina pas mane.

Himnas :D

Labai graži daina.; )

nera zodzhiu net kaip apibudint : )

America rašo:

Ar tik nebus Balsiu hitas.

Patikėk, stovykloje, galim sakyt mūsų chebros ratelyje, gimė rimtai du hitai - viena mano daina ir kita Žygio "Verkiančiam dangui" :) bet po stovyklos, Žygis sukūrė būtent šią dainą :) fantastika. Ištikrųjų, buvo mintis netgi įkelti šią dainą į svetainės viršų, kad tik įėjus ji imtų grot, tačiau autorius susikuklino :DD

Ko cia dabar bazarini ka? ;D kita kart jau sokoladais nebeatsipirksi;D

Kas del tos dainos, kad ja padaryt temine sio forumo daina, tai as buvau pries, nes ne kiekvienam ji patiks. Garantuoju :) juk ne visiems patinka toks muzikos stilius, tuo labiau, uzsiknis kiekviena kart iejus i foruma girdet sia daina, o poto bus bloga net nuo jos. Tuo labiau ACIU ir taip kam patiko :) nereikia cia manes aukstinti ir kelt i padanges tiek, kad jau mano balsas visa para, visa savaite, visa menesi, visus metus skambetu siame forume ;D sakau tiesiog UZKNIS negyvai kai kuriuos visa tai :) tame tarpe turbut ir mane

DaftPunk rašo:

Ko cia dabar bazarini ka? ;D kita kart jau sokoladais nebeatsipirksi;D

Kas del tos dainos, kad ja padaryt temine sio forumo daina, tai as buvau pries, nes ne kiekvienam ji patiks. Garantuoju :) juk ne visiems patinka toks muzikos stilius, tuo labiau, uzsiknis kiekviena kart iejus i foruma girdet sia daina, o poto bus bloga net nuo jos. Tuo labiau ACIU ir taip kam patiko :) nereikia cia manes aukstinti ir kelt i padanges tiek, kad jau mano balsas visa para, visa savaite, visa menesi, visus metus skambetu siame forume ;D sakau tiesiog UZKNIS negyvai kai kuriuos visa tai :) tame tarpe turbut ir mane

Man3s bent jau tai tikrai nenervintų. Graži daina gi labai. Kam nepatiks tas tegul garsą išjungia.

Citrininine rašo:

DaftPunk rašo:

Ko cia dabar bazarini ka? ;D kita kart jau sokoladais nebeatsipirksi;D

Kas del tos dainos, kad ja padaryt temine sio forumo daina, tai as buvau pries, nes ne kiekvienam ji patiks. Garantuoju :) juk ne visiems patinka toks muzikos stilius, tuo labiau, uzsiknis kiekviena kart iejus i foruma girdet sia daina, o poto bus bloga net nuo jos. Tuo labiau ACIU ir taip kam patiko :) nereikia cia manes aukstinti ir kelt i padanges tiek, kad jau mano balsas visa para, visa savaite, visa menesi, visus metus skambetu siame forume ;D sakau tiesiog UZKNIS negyvai kai kuriuos visa tai :) tame tarpe turbut ir mane

Man3s bent jau tai tikrai nenervintų. Graži daina gi labai. Kam nepatiks tas tegul garsą išjungia.

echh.o mane užknistų. visada užknisa kai pasileidžiu kokį saitą ir muzika pasigirdi,nors , kad ir kaip ją mėėėgčiau:D

DaftPunk rašo:

Ko cia dabar bazarini ka? ;D kita kart jau sokoladais nebeatsipirksi;D

O du skanūs šokoladai? :DDD

Viskas prasidejo ta ramu, silta ir nei truputi nevejuota pavasario velyva vakara prie Baltijos juros, Klaipedoje. Kelintame pajurio smelio ruoze buvo tada tie du zmones visiskai nesvarbu. Svarbu buvo tai, kad butent tuo vienu, tuo paciu momentu dvi pasiklydusios sielos savuose pasauliuose buvo prie tos saltos, bauginancios, tamsios juros. Taip tai buvo dvi vienisos sielos, kurios retkarciais net turedavo savo galvoje minti "kuom man dziaugtis siame pasaulyje?". Is tokiu ju minciu kartais galima pagalvoti, kad sios dvi vienisos sielos is tiesu buvo gan silpnos asmenybes, taciau vos per dvi sekundes jos tapo vienomis stipriausiu musu zemeje. Nors Evaldas ir blankiai mate Gabijos veida, taciau tas siluetas ji kazkaip pakerejo. Jie be zodziu sustojo vienas prie kito ir ziuredami i akis skaite vienas kito gyvenimus. Gabija perskaite, jog Evaldo gyvenime buvusi mergina jau nebevaiksto musu pasaulio zememis, o sklando kazkur danguje ir ziuri i juos visus is virsaus. Evaldas perskaite, jog Gabija buvo vieno zmogaus irankis. Dvi vienisos sielos akiu zvilgsniu perskaite vienas kito gyvenimo istorijas ir suprato, kad tokiais akiu zvilgsniais gali dalintis nekiekvienas. Keista, bet jie dar pusvalandi atsisede nieko vienas kitam nesake, tuo labiau vienas kito nepazinojo ir tikrai nezinojo vienas kito vardo. Po pusvalandzio tylos Gabija istare:
- Kokia ji buvo?
- Kaip sita jura, paslaptinga, tamsi ir daznai salta. Bet ji buvo mano sirdyje. - atsake Evaldas.
- Kodel mes siuo metu kartu sedim ant smelio nors net vienas kito nepazystam?
- Vienu metu pamaniau, kad Tu tai Ji.
- Bet kur cia atsakymas? - pridure ir vel Gabija.
- Atsakymo nera ir nemanau, kad bus. Mus kazkas tiesiog jungia.
Ju pazintis taip ir prasidejo, kol galiausiai virto i didelius, grazius santykius. Abiems teko pamirsti savo skausmus ir dalintis dziaugsmu. Svarbiausiai ir keisciausiai buvo tas, kad jie tikrai skaite vienas kito mintis is akiu. Evaldui ir Gabijai uzteko paziureti i vienas kito akis ir lyg sakiniais ar raidemis viskas pabirdavo aplink ju kunus ir tereikedavo jiems viska perskaityti. Jie nesugebejo vienas kitam meluoti, nes tiesa vistiek visada zinojo vienas apie kita, todel ir reikalo to daryti nebuvo.
Kiekviena diena Evaldas jausdavos mindomas Gabijos, nes jis buvo moraliskai silpnesnis uz ja. Aplinkiniams kildavo klausimas, kodel jie yra kartu, juk jie atrode du nesuderinami zmones. Gabija niekad neduodavo konkreciu atsakymu, o Evaldas visada gyveno nezinioje, tik vat butent tas ziurejimas i akis jam bent kazkiek atversdavo atsakymu. Nors Gabija jautesi virsuje ji niekada net nepagalvojo apie tai, kad Evalda kazkada paliks, o jis paliks ja. Ir del ko taip buvo? O del to, kad Evaldas buvo lyg delfinas, o Gabija kaip vandenynas. Juk delfinui visada reikes vandenyno, o vandenynui delfino, kad jis nebutu tuscias ir niurus. Stai tokia tarp ju darna ir buvo.
Atejo diena kai Evaldo gyvenimas turejo ristis i antraji etapa. Evaldui teko isvaziuoti toli uz juru mariu. Evaldas nedvejojo, kad jam reikia isnaudoti gyvenimo galimybe, bet Gabija, nebutu Gabija, jeigu ji nebutu paklaususi Evaldo paskutinio klausimo:
- Ka tu renkiesi? Gyvenima ar mane?
Evaldas kazkodel nedvejojo ir atsake:
- Gyvenima.
Gabija kiek nustebo, kazkiek galbut ir ne, kadangi nemate nieko Evaldo akyse kaip kad visada. Ji nenuleido galvos, tiesiog apsisuko ir nuzenge nuo Evaldo. O stai Evaldas pasirinkes "gyvenima" isvyko. Gabija tapo antra karta sudauzyta asmenybe, vienisa ir salta kaip niekada. Evaldas leido dienas mokydamasis salyje, kuri yra uz keletos tukstanciu kilometru nei jo seima, kurios beje nelabai jis ir turejo, draugu ir zinoma Gabijos. Gabija nerode savo nusivylimo niekam, o galiausiai nusivylimas tapo pykciu, kad Evaldas taip pasielge. Ji tapo laisvo elgesio mergina ir taip skandino visa ta skausma savo sirdyje. Vis sekantis vaikinas jos gyvenime, taciau nei vienas neatstojo Evaldo. Dar du metai tokio gyvenimo kol atejo ta diena...
Po dvieju metu atejo diena kada Evaldui buvo laikas grizti i savo gimtaja sali. Jam reikejo viska apmastyti ir zinoma jo kojos vede link pajurio ir vel prie tos pacios saltos juros, kaip ir ta ramu pavasario velyva vakara. Evaladas dejo savo pedas smeleta pakrante ir maste apie tai koks sis pasaulis yra tuscias. Likimas suvaidino savo vaidmeni cia dar karta. Is paskos jam seke Gabija, kuri net nezinojo, kad seka butent Evalda. Ta akimirka Evaldui kazkas suvirpo sirdyje ir jam toptelejo mintis atsigrezti. Atsigrezes isvydo Gabija, o Gabija pakele akis ir isvydo Evalda. Kaip ir ta karta jie vel ziurejo vienas i kito akis ir skaite vienas kito gyvenimus is akiu. Evaldas perskaite visa tai ka ji veike per tuos du metus, ta pati mate ir Gabija. Atrode, kad Evaldas gali netgi izvelgti tu vaikinu veidus, o Gabija pas Evalda neperskaite nei vienos merginos vardo, nepamate nei vieno veido ar dar kazko. Jie abu vel susedo ant smelio salia kito ir prakalbo:
- Tai ka? Ten kur pradzia, ten ir pabaiga, taip? - pirmasis tare Evaldas. Jo balse jautesi pasitikejimas.
- Mhm... - Gabija nebuvo tokia uztikrinta kaip visada.
Po ilgo snekuciavimosi ir Gabijos nedrasiu atsakymu ji pati paklause Evaldo. Asarotomis akimis, drebanti ir norinti mirti is skausmo:
- Kodel tu pries du metus pasirinkai gyvenima, o ne mane?!
Evaldo akys ismigo i Gabijos akis. Jis atsistojo vis dar ziuredamas i ja ir atsake:
- Nes mano gyvenimas tai Tu...