Iš Balsių imam - Balsiams duodam. :)

Kaip tu graziai parasai kuriniai nuostabus

labai graži istorija.;}

Labai grazu :))

Kaip visada lp lp gražu:}}}

rimtai, neįmanoma tavęs neįsimylėti. :D diev, kad visi aplink mane supantys bx būtų tokie kaip Tu. :D

Ojaj. Kaip grazu :OO

Miela

m m m. . .

Wow Žiauriai gražu... :D

Kaškaip keista kad čia tu parašei, atrodo koks rašytojas būtų parašęs. Bet šeip labai miela istorija, net neįmanoma nupasakoti, tokie šilti jausmai užplūsta... Ištikrųjų pradžioi kai pamačiau tą ilgą istoriją, tyngėjau skaityt, bet po poros kartų kai paskaičiau komentarus nusprendžiau paskaityt, ir tikrai nuostabi istorija.

Hmmm.. Juokinga iš tikrūjų, kai pagalvoji apie vieną tokį dalykėlį. Žinot tokį dalyka, kad kai žmogus būna blogos nuotaikos ir dėl kažko liūdi ir nesupranta dėl ko? Turbūt žinot. Vienas mano draugas sako ir aš jam pritariu, kad tai yra teisingas posakis, kad jeigu jau taip žmogui atsitinka reiškias jis savęs nepažįsta. Ir kaip jam pažint save? Galbūt laikas supažindina mus pačius su savimi. Bet visa esmė yra ne tame. Skaitykite atidžiai tai ką dabar pasakysiu. Žinot žmogus kartais būna arba labai aktyvus, linksmas, prikolistas arba ramaus būdo, rimtas ir pan. Bet labiausiai žmogui nervai suima tokios situacijos kaip ši:
Įsivaizduokite, kad jūs diena iš dienos esate geros nuotaikos. Krečiat linksmas šunybęs, juokaujat, darot įvairiausias nesamones iš kurių visi juokias. Tada jums įtakingas žmogus, o gal patinkantis žmogus pasako:
- Vieną dieną surimtėk pagaliau. Elgiesi kaip mažas vaikas. Tau jau nebetiek metų, kad taip darytum.
Tada tu atsisėdi vakare ir pagalvoji: tai jau tikrai, reikėtų surimtėti ir pan. Ateini kitą dieną į mokyklą. Pasitempęs, apsirengęs it tikras vyras, surimtėjęs ir į gyvenima žiūri ne kaip į žaidimą. Ir prieina prie tavęs ir sako neištvėręs draugas ar draugė ar vėl tas pats asmuo ir sako:
- Baik būti toks paniurelis. Nusišypsok. Ko tu liūdi? Juk viskas gerai.
Tada tau tiesiog paema nervai taip lyg norėtum visus išsprogdinti, nes jie nesupranta, kad tu nesi nuliūdęs tiesiog stengies žiūrėti į viską rimtai, kaip tau ir buvo patarta!
Dar "geriau" kai eini kiauriai per gyvenimą, susipažįsti su naujais žmonėm, su visais lengvai labinies tada apie tave šneka: šitas tai tikras "naras". Draugų kas antra dieną susiranda ir nesuprasi, kurie tikrieji jo draugai, kurie ne.
Kai išgirsti tokius dalykus apie save tiesiog sau ramiai pasakai: būsiu ramus, niekur nesikišiu ir gyvensiu savo ramų gyvenima. Ir kai taip darai pradeda kalbos apie tave sklisti: kažkoks išvis pasikelęs, nekalbantis nieko, nenori susipažinti ir mano, kad yra pasaulio bamba.
Va tokia ta tiesa apie mūsų pasaulį. Daryk kaip nori vistiek neįtiksi. Savotiška mistika, ar pavadinsit tai kažkaip kitaip? Aš pavadinčiau tai išsipisinėjimu iš gyvenimo ir mūsų didelio pasaulio.

Priiitariu Tokios nesamonės dažnai užknisa Visai nice parašei! {man asmeniškai "Mano gyvenimas tai - Tu" labiau patiko, nu bet čia tik mano nuomonė ;D}...

Žiauri tiesaa! Man būtent panašiai viskas ir buvo, kaip tame pasakojime. Todėl dabar ir esu tokia kokia ir esu ir net nebesiruošiu niekam įtikti. O mano bendraamžiai mokykloje kaip kokie nepatyrę vaikai, sielojasi, kad kažkam nepatinka ir pnš.,galvoja kaip keistis,bla bla bla. Manęs daug žmonių nemėgsta,bet dar daugiau žmonių mėgsta , ir man viskas ok. :D

-

dėl to nekalbėjimo irgi tiesa. aš su niekuo nesikalbėjau mokykloje kai buvau naujokė, nu ta prasme su nepažystamais, ir mane laikė ir vis dar laiko pasikėlusią:DDDD

Man tas pas yra bet avirkščiai aš būdavau ramus ir santūrus, o dabar tiesą sakant atsibodo būt ramiam todėl dbr aš Linksmesnis ir laimingesnis negu buvau....

Tomas:p rašo:

Man tas pas yra bet avirkščiai aš būdavau ramus ir santūrus, o dabar tiesą sakant atsibodo būt ramiam todėl dbr aš Linksmesnis ir laimingesnis negu buvau....

man visiskai taip pat dabar daug daugiau draugu susiradau

Na pritariu ir as pats kad "Mano gyvenimas tai - Tu" puikiai pavyko parasyt. Gal net geriausiai :) sitas tiesiog, kad atmerkti zmonems akis kaip is tiesu buna musu pasaulyje.. daryk kaip nori vistiek neitiksi ;] kvailas tas pasaulis kartais :)

P.s. pats naujausias, katik parašytas.


Aš tau duodu tai, ko tavo siela primigtynai šaukia,
Aš tau duodu tai, ko gyvenime kiti kartais nesulaukia.
Ir aš pasiruošęs atiduoti viską ką iš gamtos pasimsiu,
Nes iš manęs sklinda gėris tyras ir tau jį taip pat aš sugražinsiu.

Kai kaljano dūmas ir sulčių stiklinė pripildo mano kūną,
Minčių kalnus ir vėl skandina į tą patį liūna,
I liūna pozityvų nesupraskit manęs klaidingai,
Su manim ar be manęs pasistengsiu, kad tavo pabaiga butu laiminga.

Viskas ko man reikia tik viena nauja diena mano gyvenime,
Viskas ko man reikia miegas dideliam sode po saule, ne soliarume.
Ir noriu paprašyti, kad pabelstum tyliai man į siela,
Sutrupinum tą sieną, atitolintum tą jausmą, jog esu aš vienas.

Vėl girdėsiu kaip juros bangos negailestingai krantą daužo,
Vėl matysiu kaip ridenas smėlis arba kaip gyvenime nieko naujo.
Krausiu i save ir tave aš optimizmą,
Kad ryte atsikelęs galėčiau apkabint ir pamatyti koks su tavim ir be tavęs būna skirtumas.

kaip visda - nuostabu. (clap)

Nesakiau kad ir man blogas tiesiog kartais taip buna gyvenime.. bet tikrai neminejau nei rasinyje nei dar kazkur kad pasaulis yra visiskai juodas, blogas ir ji norisi palikt ;D taip tik silpnuoliai masto :)

dbr zinau 2 zmones kurie sugeba tokius dalykus tobulai kurti, tai tu, daftpunkai ir mano pusesere..
neiisizeisk uz toki klausima: D, bet pvz tau gal seniau nu kai mazesnis buvai kazhkas nu kaip pasakius ivyko baisaus gyvenime, kad paskui tokios grazios mintys susikuria? nes tai dazniausiai pastumia i kurimo riba , nzhn kaip kitaip pasakyt

aš akivaizdžiai ne ant tiek pažengus kaip jis (didelis metų skirtumas ir jis labiau patyręs už mane šiuo atveju :DD) , tai bent jau aš moku kurti, nes nuo pačios kudikystės iki antros klasės, skaičiau knygas kiekvieną dieną, arba man skaitydavo tėvai. nu žodžiu, per dieną perskaitydavau bent dvidešimt puslapių mažiausiai. ir taip visus aštuonis metus :DD
bejee, pas mane irgi yra tokia pana kuri panašiai kaip aš, skaitydavo knygas (ir iki šiandien skaito, aš jau nebe :DD) ir ji nuostabiai kuria.

aš asmeniškai pati tai knygoms dėkoju. ir savo ateitį planuoju su rašymu (tapti rašytoja arba literatūros mokytoja) :DDDDD

bet dauguma zmoniu pakatina asmeninai izgtvenimai, pvz kai mano pusesere buvo kokiu 7 ar kiek metu nepamenu, mire jos iresnysis brolis nes bv vezys, dbr jai 20, jin raso tokius nuostabius rasinius, as niekad nemaciau kad zmogus taip rasytu.. 14 metu tokias istorijas parase, tai pamenu sededavau, skaitydavau.. nenoru issausktint, bet nu tie rasiniai r visos istorijos - fantastiskos, net knygu rasytijai karatsi taip net nesugeba.. ir tikrai viskas nepriklauso nuo knygu .. : )